idomu

Juvelyrika – tai taikomosios dekoratyvinės dailės šaka; papuošalų iš tauriųjų bei spalvotųjų metalų, jų lydinių ir brangakmenių kūryba. Juvelyrika susijusi su kultūra, gyvensena, drabužių stiliumi. Turi dekoratyvinę bei socialinę (priešistoriniais laikais – ir maginę) funkcijas. Juvelyriniai dirbiniai gaminami iš aukso, sidabro, platinos, vario ir kitų metalų, puošiami brangiaisiais ir pusbrangiais akmenimis, perlais, gintaru, perlamutru, dramblio kaulu, ragu. Vartojama įvairi technika: kalyba, kalstymas, filigranas, granuliavimas, liejyba, juodinimas, inkrustacija, puncavimas, ėsdinimas, šlifavimas, poliravimas, emaliavimas, taip pat mechaniniai metalo apdorojimo būdai: štampavimas, presavimas, valcavimas ir kiti.
Juvelyrika – viena seniausių taikomosios dekoratyvinės dailės šakų. Meniškumu pasižymėjo jau senovės Egipto juvelyrikoje. Senovės graikai mėgo vienspalvius dirbinius iš aukso, o romėnai vertino spalvingumą, medžiagų įvairovę. Vėlyvaisiais viduramžiais (nuo XIIa.) plito emaliavimo, filigrano, inkrustacijos, juodinimo technikos. Stengtasi išryškinti ne vien atlikimo meistrystę, bet ir medžiagos brangumą (mėgti papuošalai su nešlifuotais kabančiais akmenimis). Renesanso ir manierizmo laikotarpiu ištobulintas metalų ir akmenų (litoglifika) apdorojimas. XVI – XVIIIa. ypač meistriški buvo vokiečių sidabriniai dirbiniai ir emaliai, anglų sidabras ir prancūzų juvelyrika.
 XIXa. papuošalų gamyba buvo mechanizuota, supaprastinti brangakmenių apdorojimo būdai, unikaliuose dirbiniuose kartotos ankstesnių dailės stilių formos. Juvelyrikos modernizacija siejama su art nouveau kryptimi. Tuo metu suformuotas iki šių dienų nepakitęs požiūris į juvelyrinį dirbinį – papuošalas vertintinas ne tik dėl medžiagos brangumo, bet ir dėl plastinių savybių, autoriaus originalaus braižo.
Lietuvoje juvelyrika atsirado apie XVII-XVI a. pr. Kr: tuo metu į Lietuvą buvo pradėtas įvežti žalvaris ir tai sudarė sąlygas pirmųjų papuošalų gamybai.

Šis tas apie papuošalų gamyboje naudojamus pagrindinius metalus:

Taurieji Metalai
Ypatingu cheminiu atsparumu pasižymintys metalai. Kambario temperatūroje nereaguoja su ore esančiu deguonimi, t.y. nesioksiduoja. Įprastai tauriaisiais metalais vadinami auksas (Au), sidabras (Ag), platina (Pt) bei penki jos palydovai: paladis (Pd), rodis (Rd), osmis (Os), iridis (Ir) bei rutenis (Ru).

Auksas
Vienintelis geltonas grynasis metalas, tauriausias iš metalų. Puikiai apsidirba šaltuoju būdu. Lydymosi temperatūra 1063˚C. Tankis 19,3 g/cm3. Cheminis simbolis Au atsirado nuo lotyniškojo pavadinimo „aurum“. Dėl grynojo aukso (999,9 prabos) minkštumo papuošalų gamyboje yra naudojami aukso lydiniai. Svarbiausios priežastys: kietumo ir tvirtumo padidinimas, atspalvio pakeitimas, kainos sumažinimas.

Aukso lydiniai
Skirstomi į baltuosius ir spalvotuosius lydinius. Spalvotieji aukso lydiniai dažniausiai susideda iš aukso, sidabro ir vario. Geltonasis auksas turi maždaug po lygiai sidabro ir vario priemaišų. Raudonasis auksas turi daugiau vario negu sidabro. Baltajame aukse kaip balinantis priedas yra legiruojamas paladis.

Sidabras
Pavadinimas greičiausiai kilęs iš gotų k. „silbur“ - baltas, spindintis metalas. Cheminis simbolis Ag - iš lotynų k. „argentum“. Sidabras yra šviesiai baltos spalvos metalas. Tai balčiausias, labiausiai laidus šilumai bei elektros srovei,bei geriausiai poliruojamas metalas. Lydymosi temperatūra 960˚C. Tankis 10,5 g/cm3.
       
Sidabro lydiniai
Sidabras paprastai yra legiruojamas su variu (Cu). Sidabro lydinio praba gali būti nuo 970 (emaliavimui skirtas sidabro lydinys) iki 800 (indai, stalo įrankiai). Papuošalų gamyboje didžiausią reikšmę turi 925 prabos sidabras, Europoje labiau žinomas kaip sterling silver. Ore esantys sieros (S) junginiai chemiškai reaguoja (ypač - drėgnoje aplinkoje) su sidabru, del ko pastarasis gali smarkiai patamsėti. Norint išvengti patamsėjimo, sidabro gaminių paviršius yra papildomai apdorojamas. Labiausiai paplitę apdorojimo būdai yra padengimas skaidriu nitrolaku - „caponavimas“, bei galvaninis būdas - rodavimas.

Platina (Pt)
Pavadinimas iš ispanų k. „platina“ – sidabrėlis. Pt yra pilkai baltos spalvos, su lengvai melsvu atspalviu. Lydymosi temperatūra 1774˚C. Tankis 21,5g/cm3. Gerai poliruojasi, labai stiprus spindesys. Iš visų tauriūjų metalų Pt yra mažiausiai laidus šilumai bei elektros srovei, taip pat turi mažiausiai plėtimosi koeficientą kaitinant. Pt yra gerai virinamas bei kalamas, nesukelia jokių alerginių reakcijų ir nereaguoja su oro deguonimi bei rūgštimis. Pt gamtoje yra beveik visada randamas tik su 5 kitais platinos grupės metalais (paladžiu (Pd), rodžiu (Rd), ruteniu (Ru), osmiu (Os) bei iridžiu (Ir), kurie vadinami platinos palydovais, arba platinos grupės metalais. Pt papuošalų gamyboje naudojama kaip aukščiausios prabos iš visų tauriųjų metalų lydynys Pt 960.

Praba
Skaičius, kuris nurodo santykinį grynojo tauriojo metalo kiekį lydinyje (išreikštas tūkstantosiomis dalimis - promilėmis (‰)). Pvz. 585 praba reiškia, kad lydinyje yra 585 tūkstantosios dalys (‰) arba 58,5% grynojo aukso, kitas 415 tūkstantųjų dalių arba 41,5% sudaro kitų metalų (dažniausiai sidabro (Ag) bei vario (Cu)) priemaišos. Kai kuriose šalyse tradiciškai yra naudojama karatinė prabavimo sistema. Vienas karatas atitinka vieną dvidešimtketvirtąją (1/24) lydinio masės dalį. 24 karatai atitinka 1000 prabą, o pvz. 14 karatų atitinka 585 prabą.                

        
Rodavimas
Metalo paviršiaus padengimas rodžiu (Rd) gavaniniu būdu. Rd – platinos grupės metalas, savo spalva primenantis platiną. Visi baltojo aukso gaminiai šiuo metu yra roduojami, taip išgaunant šviesų spindintį metalo paviršių. Sidabras taip pat yra dažnai roduojamas, taip, dėja, prarasdamas savo specifinį šiltą atspalvį.

Dažniausiai papuošalų gamyboje naudojamų akmenys:        

Deimantas
Iš graikų k. „adamas“ – nenugalimas. Tai yra vienintelis brangakmenis, sudarytas tik iš vieno cheminio elemento – grynosios anglies (C). Tai kiečiausia žinoma medžiaga Žemėje. Stiprus spindesys. Bespalvis, dažnai su gelsvu atspalviu. Rečiau dėl svetimų atomų priemaišų įgauna ryškias spalvas (vadinamieji „fancy diamonds“). Tik apie 20 procentų visų pasaulyje išgaunamų deimantų yra tinkami papuošalų gamybai. Deimanto kokybė yra nustatoma pagal keturis „C“ kriterijus: cut - briaunavimas, carat - masė, colour - spalva, clarity - švarumas.

Rubinas
Pavadinimas kiles iš lotynų k. „rubeus“ - raudonas. Brangiausias rubinas yra taip vadinamos „karvelio kraujo“ spalvos - skaisčiai raudonos su lengvai melsvu atspalviu. Po deimanto kartu su safyru kiečiausias mineralas. Rubinas priklauso brangiausių brangakmenių grupei.

Safyras
Korundo grupės brangakmenis. Kalbant apie safyrą be papildinio visada turimas omenyje mėlynasis korundas. Labiausiai vertinamas yra „rugiagėlių žydrumo“ spalvos safyras. Pradžioje safyru buvo vadinama mėlynoji safyro atmaina, šiuo metu safyrais yra vadinami visi neraudoni tinkantys papuošalų gamybai korundai. Įvairūs atspalviai yra žymimi atspalvį apibrėžiančiais žodžiais, pvz. žaliasis safyras, geltonasis safyras. Bespalvis safyras vadinamas leikosafyru, oranžinis safyras yra vadinamas padparadža.

Smaragdas
Žalios spalvos brangakmenis, priklausantis berilo grupei. Dėl savo išskirtinumo šio mineralo atspalvis yra apibūdinamas kaip „smaragdinė žalia“. Skaidrus tik esant ypatingos kokybės žaliavai. Dažniausiai neskaidrus dėl daugybės smulkių įtrūkimų viduje. Vertingiausi yra sodriai žalio atspalvio smaragdai, kurie net esant įtrūkimams yra žymiai vertingesni už skaidriuosius.

Perlai
Organinės kilmės produktai. Jie susidaro moliuskų kriauklėse. Perlas gali susidaryti tik tada, kai svetimkūnis (smiltelė) pakliūva į moliusko kriauklės vidų. Dėl augančios perlų paklausos bei ribotų natūralių perlų išteklių perlai buvo pradėti auginti (kultivuoti). Kultivuoti perlai yra gamtinis produktas, atsiradęs su žmogaus pagalba. Žmogus įterpdamas į kriauklę svetimkūnį (perlamutro rutuliuką) paskatina perlo susidarymą bei augimą.

Cirkonis
Dažnai painiojamas su mineralu cirkonu (cirkonas). Žmogaus gamybos produktas. Gali būti pagamintas bet kokios spalvos (taip vadinamieji “Svarovskio kristalai“). Bespalvis cirkonis plačiai naudojamas auksinės bižuterijos gamyboje kaip deimanto imitacija.

Sintetiniai akmenys
Savo chemine sudėtimi bei spalva atitinkantys gamtoje randamus brangakmenius; su žmogaus pagalba pagaminti produktai (pvz. sintetinis rubinas).

Brangakmenių imitacijos
Į gamtoje randamus brangakmenius išoriškai panašūs žmogaus gamybos produktai, savo chemine sudėtimi bei spalva nebūtinai atitinkantys gamtinius brangakmenius (pvz. cirkonis – deimanto imitacija).